APIE MANE

❤ Aš esu Vaida. Šiame įsikūnijime pasaulį išvydau 1990 – ųjų metų rūgpjūčio 13 dienos ankstyvą rytą. Augau šeimoje, džiaugiausi vaikyste bei paauglyste. Taip jau gyvenime susidėliojo, kad man padovanojo itin jautrią širdį, ir įvairūs gyvenimo etapai ją daužė šitmus kartų, bet dabar aš galiu pasakyti sau, kad AŠ ESU LAIMINGA, nes atradau sielos ramybę. Atradau pažinimo kelią. Tačiau kelias link jo yra vingiuotas, bet aš mažais žingsneliais iki jo einu. Šitą blog‘ą sukūriau tikėdamasi, kad atsiras bent vienas žmogus, kuris atras kažką naudingo sau ❤ . 

❤ Einant šituo keliu, pasitaiko įvairių kliūčių: beprotiškai sunkių išgyvenimų bei abejonių, kurios drąsko Tavo esybę. Aš tikiu, kad mano atviros sielos pokalbis atras atgarsį Jūsų sielose, ir Jūs pajusite, kad manoji siela, yra Jūsų draugas. Kad suprasite, jog Tu toks ne vienas. Eidama sielos ramybės ieškojimo link, aš visų pirma ieškojau informacijos apie tai, kaip asmeniškai kiekvienas žmogus išgyvena savo suvokimo virsmą. Kai tavo visas požiūris atrodo yra nebeteisingas ir nebetoks. Kai pasaulis, vertybės ir visą kitą griūva ir pradedi matyti kaip Tu, žmogau, neteisingai iki tol gyvenai. Stebint save, kaip aš atejau iki tol, kol pagaliau suvokiau, kad aš nebegaliu gyventi kaip iki šiol, aš pradedu suprasti, kad viskas, kiekvienas gyvenimo įvykis, kiekviena detalė mane atvedė iki to, kur esu dabar. Kiekviena bloga ar gera akimirka mane išmokė kažko naujo, įdiegė manyje naujas vertybes, požiūrį, supratimą apie žmones, aplinką, Visatą. Viskas buvo svarbu. Kiekvienas mano pasirinkimas, ir kiekvienas sutiktas žmogus mano kelyje atvedė mane iki čia ❤ . 

❤ Savo laiškuose pabandysiu perteikti savo naujus išgyvenimus. Kai nieko visiškai netikėdamas tu pradedi tikėti viskuo. Ir kas vyko mano pasaulyje, kai atsirado žmonės, kurie tave priima toks koks esi, kurie jaučia Tavąją sielą. Kai nesuprasdavau kas vyksta, kai rankomis pradėjau jausti tekančią Dievišką gydančią energiją. Kaip sudėtinga būna, kai pats nesuvokdamas ką darai, atlieki labai svarbų vaidmenį savo ir kitų gyvenime. Visuose šiuose laiškuose mano pagrindinis tikslas yra atvirumas. Teko persilaužti ne kartą, dėl jo, nes bijojau apnuoginti savo sielą kitiems. Bet aš turiu tai daryti. Aš žinau, kad yra žmonių, kuriems mano paprasti, nuoširdūs pasikalbėjimai su siela padeda atrasti save, pajausti save. Kartais laiškus rašau pati, kartais gaunu diktavimus iš savo Mokytojų.  Kai aš palūžtu – visada einu rašyti, tada gaunu atsakymus iš Mokytojų, pamokymus. Jie mane labai myli ir saugo, manimi pasitiki. Esu begalo dėkinga Violetai ir Ritai, kurios buvo pirmosios, kurios atvedė mane iki čia. Ir visviems kitiems kurie prisidėjo prie to. Palaiko, išklauso ir svarbiausia supranta. Ačiū kiekvienai sielai, kuri yra šalia. Tai tik mano kelio pradžia, bet tokia nuostabi ❤ . 

Iš  ❤ širdies ❤  į širdį ❤ 

P.S. Esu begalo dėkinga savo mylimai ir brangiai sesutei Laurai už nuotraukas, kurios puošia mano blog’ą ❤ .

Reklama