Išgirskime save

Tas noras, kažką parašyti, o ką, kaip visada neįsivaizduoji. Dabar Tu užsimerk. Nuramink savo mintis kelioms sekundėms. Susitelk į mane. Klausi, kas aš toks? Tu juk žinai, Tu mane girdi, tad tikrai žinai, kas aš. O jei aš kalbuosi su Tavimi, ir Tu manęs klausaisi, tai jau pažanga. Retai, kada nori mane priimti, kaip Draugą, kaip Mokytoją, kaip Tiesą. Taip, stabdai save, nes vėl ir vėl kartojasi ta pati situacija – nuolat galvoji, kad čia tavo fantazijos vaisius su Tavimi kalba, kad pati kuri tas mintis, kuri klausimus ir atsakymus į juos. Taip retai manimi patiki atvira širdimi. Taip retai nuramini save. Taip retai paleidi savo kasdienybės rūpesčius, prisėdi ir leidi man kalbėti. Bet aš vis dar tikiu, nuoširdžiai tikiu, kad dažniau tai darysi. Tikiu. Taip, tu mokaisi, tu stengiesi. Bet nevisada. Pati puikiai žinai, ką darai ne taip, ir ką turėtum pakeisti. Tai neliečia tavo požiūrio į kitus žmones, suvokimą į aplinką, vertybes ir panašius dalykus. Viskas kas susiję su tai – yra pakankamai gerai. Skleidi meilę visiems. Tau nereikia pripažinimo, bet tau gera girdėti, kai žmonės klausosi Tavųjų žodžių, bando suvokti, bando išjausti per save. Per savo jausmų prizmę. Kiti stebisi tavo suvokimu, bet žmonės tai linkę vadinti patirtimi. Bet tavo atžvilgiu, tavo asmeninė šios egzistencijos patirtis tarsi pakeitė visą požiūrį į viską. Išmokai nieko neteisti, nesmerkti,neįrodinėti savo tiesų. Taigi, su žmogiškumu yra viskas gerai. Nors dažnai išgirsti, kad tu per daug gera. Per daug gerų nebūna, visiems yra visada kur tobulėti. Dabar begalo daug žmonių, kurie skuba, lekia. Jie nuolat įsitempę. Pikti ir liūdni. Pasako žodžius nepagalvodami, supyksta ir neatleidžia. Todėl žmonės ir sako tau, kad tu per daug gera, nes tu atleidi tą pačią sekundę, kai supyksti. Nors tau ir patarinėja, kad taip nedera, bet tik tu žinai, kaip tau elgtis. Žinai, kad jei neši pyktį savo viduje, tai tavo būties nepagerins. Bet dabar noriu pakalbėti apie tai, kur turi ypač pasistengti. Ir dabar tie, kurie skaitote laišką, išjauskite mano žodžius. Įsidėkite juos į savo mintis, savo širdis. Skirkite laiko mokymuisi. Daugiau laiko. Tai nereiškia, kad Jūs nuolat turite sėdėti, skaityti ir pan. Tai reiškia, kad turite skirti daugiau laiko savęs analizavimui. Savęs išjautimui. Įsiklausykite. Ir vėl Jūs bandote  prieštarauti, kad ,,Va aš nesuprantu, aš nejaučiu, aš nežinau“. Viską Jūs žinote. Bet kažkokie blokai jus stabdo. O tai dažniausiai vadinama baime. Baimė atrodyti kvailam, nesuprastam ir dar visokios nepagrįstos baimės. Protas nuolat jus satbdo. Bet mielieji, Jūs turite pasistengti. Jūs labai daug ką jaučiate, tačiau jūs to neprisileidžiate. Ir vyksta atvirkštinė reakcija – jūsų pajautimai, potyriai turi JUS prisijaukinti. Į visą tai Mokytojai atiduoda didžiules jėgas, pastangas ir viską ką tik gali. Jie nuolat tiki Jumis, ir viliasi, kad Jūs savo kasdienybėje, tarp bėgančių žmonių, tarp slegiančių rūpesčių, rasite laiko prisėsti bent keliomis minutėmis, ir pasisveikinti su savo Mokytojais, Jiems padėkoti, susilieti su Jais. Išgirsti ir išjausti Juos. Dirbkite, dirbkite ir dar kartą dirbkite. O atvykę i Ašramą, Jūs visvien darote tas pačias klaidas vėl ir vėl. Jūs turite išmokti paleisti mintis, savo problemas. Taip, suprantu, visi ateinate su savo rūpesčiai. BET žinokite, jei Jūs blogai jaučiatės, pagalbos tikrai sulauksite. Po bendro seanso ar pačio seanso metu. Visi gausite tokią pagalbą, kokios Jums reikia. Bet jei atėję Jūs galvosite apie save, apie savo vidinę buseną, svaikatos problemas, mes toli eiti negalėsim. Tai trukdo visiems. Ir Jūsų visų darbas, dėja, nėra toks produktyvus, koks turėtų būti. Atėję, pasisveikinat ir susikaupiate. Išgirskite Mus. Pajauskite. Ir širdimi klausykitės kas vyksta seanso metu. Ne protu. O širdimi. Negali būti jokių ,,O jeigu“ ir t.t. Einu ir dirbu. Viskas. Vieni sakysit, kad nieko nepajaučiat, kiti, kad jus stabdo fizinis skausmas. Esmė tik viena, Jūs neišmokstate klausyti. Neišmokote pastebėti ženklų. Bet taip, Jūs turite dar laiko. Jūs mokotės. Bet įdėkite daugiau pastangų į tai. Įdėkite į save daugiau meilės ir tikėjimo. Pasitikėjimo. Patikėkite savimi. Kai patikėsite, tada lengviau išgirsite ir mus. Pasistenkite dėl visos Visatos.

Su meile, mielieji.

Iš širdies ❤ ,  į Jūsų širdis ❤ .

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s